Gg Sindikatas Dominuojanti Rusis Lyrics

Dominuojanti Rusis Lyrics

Atsakyk man, kokia prasme bandyt atspet kada kiekvienam

Ikris juodas kamuolys, beda atsitix, paskutines viltys subyres

Kur, kada tai ivyks, spek kas valdys

Kai nuleidziamos visos uzdangos

Uz gretimo spindulio, ne sparnai valdo ora,

Jie tik simbolis to, kad tu esi

Tox pat duztantis kaip ir visi

Susiutom lupom vadini laisva iki apsisikimo

Tai vistiek yra ir bus tavo lupos

Tu gali saipytis is mirties, is peties gali

Ieskoti svetimo sau, kol viena kart rasi

Savo kitiems karmos nepavartysi, i byta nepavarysi,

Ateities neislosi netpazymetomis kortomis,

Sausas nelixi atsidures uz borto

Kai mirtis tau uz paties kaktoje balta kreida uzrasyta

Matai, ji vaiksto aplink, bijai, kad ranka isties

Kad zvakes isiziebs, bet jau nebe ant torto

Kada tu prabusi tarp tu, kas jau neberaso laisku,

Nors dar gyvena suriu lasu ant motinos skruosto,

Nesudejusios bluosto, nuleistom burem, sustinge

Ukanotame miglu uoste, suprantu,

Mes nebemokam paguosti savu, bet galim

Sutelkt garbe i paskutini tosta, pakelt ir mostelt

Uz tuos, kurie uzsimerke, tegul ilsis ramiai,

Jie zino, mes ju NEPARDAVEM



Kai gilze trenkiesi i zeme tu tuscias

Kai nuo smugio skeveldru sukem drioksteli dusia

Kovos veliava, tavo veliava tik skuduras

Po musio minia nusilenks DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI (2 k.)



Kai Gilze trenkiesi, ka tu renkiesi (8 k.)



Debiutanto sekme, sakmeje apie tamsa,

Ji bando tavo vikruma po girnomis,

Isgalastomis plieno virvemis, ruke uzkastais spastais

Pats prasei jos dantu, kam, jei nesiruosi kasti?

Pats tu maldavai, leisk prabusti, pajusti kaip skauda

Kai duzti, varvant smegenim is kaukoles luksto

Pykciu taskei, sakei OKEY, as irgi taip moku

Pats sokdamas per zemai gaudei po bloko bloka,

(Ir ka) nuosavi randai, bent jau moko,

Uz tai suzinai kaina uz nuosava daina,

Asmenine legenda, nesvarbu, simtas Dievo vardu,

Pasirink, kuri nori, bet atsimink, tu prisiekei krauju

DOMINUOJANCIAI GATVES RUSIAI

Pardavei dusia valdantiems musi, tapai dar vienu

Losianciu runom, ubagu lazdom, auxo karunom,

Einanciu lynu visom savo pertemptu nervu galunem,

Kylanciu tam, kad dar karta istiksti,

To, kuris neisblyksta, pries kriksta ugnim nesuplysta,

Uz bazara ir darbus drasiai stovincio veidu

Pries angela sarga kada tiesa paprasta trys zodziai

AS JU NEPARDAVIAU



Priedainis



Visu musu nuodemiu sarasas ilgas

Gali drasiai vartyti jo lapus, zinau tikrai, jame

Nebus GATVES KLANO, krauju pasirasau AS

Atsakau uz zodzius net negalvodamas, tai ka vadinu draugais

NEPARDUODAMA, ir kai ateis diena,

Danguje ir mano dusia ateis uz visus darbus, del vieno ramu,

Kai istars MANO varda, as nenuleisiu akiu, nes

AS JU NEPARDAVIAU....!