Isvaduota jegu, tamsoje isaustu Dvasios gelmese bunda galia Dovanota
rusciu zveriaveidziu Dievu Virs kariaunos iskyla kruvina
veliava
Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks Kraujo troskulio ju
arsiose sirdyse Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos Musio pradzia paskelbs
nuridenta galva
Uzvaldo krauju persisunkus aistra Ir akys isiplieskia
pykcio liepsna...
Kraujas tryksta stulpais, stojas piestu zirgai Is
zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu veles Lauka gaubia migla, apzavu
sukelta Is landyniu savu protuos smelkiasi zverys
Temsta akys kariu,
aptaskytos krauju Tai, kas buvo zmogaus, tapo valioj zveries Ginklus
keite nagai, veidai virto nasrais Priesa griebus ranka traiske lokio
jega
Pagimdyti vilku ir zindyti krauju Priesu kaukolem zaide uzauge
miske Karo mena ivalde is Dievu uzdraustu Gime tam, kad numirtu musio
lauke
Verdantis kraujas tryksta jega Mirties sekla paseja priesu
sirdyse
Siaubas skaide placias maldininku gretas Mirtis myne ju
veliavas zemen Kraujy skendo balti kryznesiu angelai Kryzium liko gulet
daugel kunu kryzmu
Melskis ar nesimelsk savo dievui, sunie Svetimsali
kryziuotu apsiaustu Tavo varda ant zemes parasysiu krauju Ir isplesiu suns
sirdi is krutines tavos
Su krauju atejes is seniausiu laiku Tartas
siaubo sukaustytom lupom sirdyje israizytas nagu, pasleptas
randu Uzkeiktas kario zenklu vardas... VILKOLAKIAI!