Vasario siaurys kinke vejus namon Perpjautom gerklem inkste vokieciu
sunys Varnai suko ratus virs degesiu kruvu - Livonija puole po kojom
lietuviu! Kas svetima buvo siai zemei sventai Isnyko su dumais, krauju
nutekejo, Kur dar pries dvi saules skambejo Keista gargaliuota
kalba Dabar plytejo dykra Ir ziezirbom vejas kalbejo
Pazvelki,
kryzeivi, i mano akis Kas tai per sviesa, kuri sklinda is ju Kur dauzo i
sipulius tavo nieksiska zvilgsni! Kas tai per ugnis, kuri dega sirdy Kur
liepsnoja juoda nekentimo liepsna Kas tai per jega, kuri rankom
plikom Traisko tave gelezini!
Girgzdejo apkrauti rogiu kaustytu
remai Dziugiai prunkste zirgai Namu veja uzuosdami Pergales grobi ant
kupros Pergales slove sirdy Neses lietuviai Kunigaikscio Treniotos
namo vedami
Paskendusia isdavysteje Ryga jau gaube
tamsa. Kryznesiu isverstskuriu buriai Pasaloj lauke lietuviu Nakties
danguje sidabriniu kardu Debesis skrode Menulis Kazkur tolumoj
nuaidejo Stovyklos sargu aimana Lyg kraupiausiam sapne Aplink sujudo
tamsa Mirtina menulio sviesa Suzibo kardu asmenyse Kas priesu liko
gyvas Dekojo saviems nelabiems ir sventiems Kad isnese nieksiska
kaili Is mirtinu gniauztu lietuviu ...Tokiu nedaug buvo!