997 Lyrics

997


Ragaudami kraujo raudonus lasus
Is naujo atgyja ginklai
Pabunda,
prisikelia karo vadai
Uzstaugia isalke vilkai...

Vytie! pusk
ragan!
Kviesk visus vyrus karan!
Pusk! Pusk stipriau!
Ibaugink
atejunus!

Ridenas makaules lenku,vokieciu
Ir mums svetimuju
dievu
Klupojo pries prusa sunu pranasai
Drebejo nuo juju
sunu

Dink! Ten is kur atejai! Dink!
Mirk! Atsibastes sunie!
Mirk!
Galask ginklus astriai!
Karda kelk aukstai!
Kraujo
negailek!

Tiek amziu gyvavus didinga tauta
Valdyta valdovu
garsiu
Isnyko prilietus kryziuota ranka
Bet vis dar rusena liepsna
mumyse
Kas pardave mus, kas gi pardave mus?

Po tukstancio metu kovu
kruvinu
Atminus savuosius vardus
Barzdoti valdovai sugris is
dausu
Atkersyt uz savo sunus

Po tukstancio metu...po tukstancio metu
kovu...

Bukit pagarbinti kariai,
Kovoje tiek ilgai,
Iseje
milzinai...
Jei suklupo karzygiai
Pasidave vadai,
Buk tas, kuris
nesuklupo!
Po tukstancio metu kovu