tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys
tai buvo vlgi naktis be
maiausios vilties
ir vaigdi
ir a taip trokau matyti
tamsoj kaip
iknosparniai mato
man taip reikjo igirsti
balsus iminting moni
tai buvo mano agonijoj virpanios rankos
jos troko liesti t vies kur sklido i tavo aki
tai buvo niekad
nepasiektas niekam neinomas krantas
tai buvo tkstaniai odi tyl tik
neitart
tik niekada man meils mebus per daug
ir tai dabar
a matau visus tuos kurie nekenia melo
ir tai dabar jau galiu pasakyt
kad tavim a tikiu
ir tik iandien namuose kuriuose mes ilgai jau
gyvenam
a i tikrj inau ka daryti kad bt viesiau
ir tik
iandien man pavyko atrast pasiklydus prot
ir tik iandien a paadinau
vl umigdytus jausmus
ir tik is momentas vienas vienintelis tam jis
ir duotas
kad a galiau pamirti kas buvo ir rasti kas bus
ir a inau kad a liksiu toks pat kaip iandiena ir vakar
ir a inau jei
mane kas pakeis tai vis tiek bsiu a
ir a inau kad dar begales kart a
kilsiu su saule
nes dar tiek pat kart krentantis liftas emyn mane
ne
Linkjimai nuo Ryio i Maeiki!
oras@mazeikiai.omnitel.net